Šventinis vienišumas… Kaip jį sumažinti?
Kalėdos ne visad atneša vien tik džiaugsmą… Šventės – tai metas, kai senoliai ar vieniši ligoniai, deja, gali jaustis dar vienišesni nei įprastai. Atskirtis ir žmogiškos šilumos trūkumas gali dar labiau badyti akis. Gyvenantys senelių namuose – dar labiau ilgėtis savo namų. O globos organizacijos dar labiau pajusti darbuotojų trūkumą.
Vienatvė šiandien jau tapo epidemija. Pasak tyrimų, vienišų senjorų psichinės ir fizinės sveikatos pablogėjimo rizika per šventes išauga 59 proc. Mokslininkai išskyrė penkis veiksnius, didinančius vienatvę: amžius virš 80 metų, lėtinės sveikatos problemos, šeimos nebuvimas, mažos pajamos ir išplėstinės šeimos, kai po vienu stogu gyvena kelios kartos, modelio nykimas. Šiauriau esančiose šalyse pridėkime depresijos šauklius – žiemos tamsą ir šaltį, oro sąlygas, dažnai priverčiančias senjorus likti namuose ir nubraukiančias galimybę gyventi bent šiek tiek aktyviau.
Šventiniu laikotarpiu pritrūksta darbuotojų
Taigi – vienišų senjorų bendravimo poreikis kalėdiniu laikotarpiu smarkiai išauga, o darbuotojų nepadaugėja. Netgi atvirkščiai… Kasmet daugybė žmonių pasaulyje gruodžio pabaigoje pageidauja pasiimti atostogas. Žinoma, yra tokių darbų, kuriuos reikia dirbti ir per šventes, vis dėlto daugelis dirbančiųjų, nepriklausomai nuo jų profesijos, pritartų teiginiui, kad atostogos būtinos norint pasiekti ar išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Tam pritartų ir darbdaviai, deja, didelė kliūtis yra socialines paslaugas teikiančių darbuotojų trūkumas. Kaipgi senjorus globojančiai organizacijai ir jos vadovams rūpintis darbuotojų gerove ir tuo pačiu užtikrinti aukšto lygio paslaugas klientams, neturint pakankamai žmogiškųjų resursų? Juk globojamieji asmenys turi būti pirmoje vietoje ir nenukentėti dėl organizacijos problemų. Kelias vienas – planuoti, burti savanorių ratą, taikyti įvairias rizikas sušvelninančias strategijas ir išmėginti naujus įrankius.
Išmanieji įrankiai vienišumui mažinti, sveikatos būklei stebėti
Išmaniųjų prietaisų vis daugėja, o ir jau esantys vis pasipildo naujomis funkcijomis. Daug kur pasaulyje socialinių paslaugų teikėjai jau seniai neįsivaizduoja be jų savo darbo.
Technologijos, suprantama, negalės visiškai pakeisti žmogiškojo veiksnio, tačiau jos gali jį papildyti ir padėti organizacijoms spręsti resursų problemą. Vaizdo skambučiai, SOS mygtukai, išmaniosios žmogaus judėjimą sekančios apyrankės, medicininiai sveikatos būklę stebintys prietaisai, išmanieji tablečių dozatoriai, žmogaus nukritimą fiksuojantys prietaisai ir kitos išmaniosios technologijos – reali pagalba, kuri Lietuvoje dar tik skinasi kelią.
Ką galima daryti jau šiandien?
Per šventes ypač sustiprėja vienišumo jausmas, tad su mažiau darbuotojų aplankyti – kad ir virtualiai – kuo daugiau senjorų įmanoma tik vaizdo skambučių pagalba. Tikėtina, kad individualios priežiūros darbuotojų trūks ir toliau. Sparčiai senėjančios visuomenės kontekste idealaus sprendimo priežiūros specialistų deficitui įveikti nėra ir, ko gero, nebus. Tačiau jau yra technologiniai įrankiai, galintys jau šiandien palengvinti darbuotojams tenkančią naštą. Kokias galimybes jau per šias Kalėdas galės išnaudoti tos Lietuvos savivaldybės, kurios įsileido technologines inovacijas į socialinių paslaugų sritį?
● Galimybė dažniau pabendrauti vaizdo skambučiais. Nereikia įveikti fizinių atstumų, kartais užtenka net trumpai pakalbinti žmogų, kad jis nesijaustų toks vienišas. Jei pokalbiui su vaizdu būtų skirta kad ir 10 minučių, vos per valandą nuotoliniu būdu būtų aplankyti 6 senoliai.
● Galimybė burti vienišus senjorus į grupes. Technologijos – tai ir įrankis senjorams turėti draugų ratą. Socialinis darbuotojas gali suburti senjorus pagal jų pomėgius ar panašias problemas, ir vėliau jie jau gali bendrauti nuotoliniu būdu patys, be pagalbos. Dažnai susipažinus užsimezga ir gilesnės draugystės. Ir netgi prie Kūčių stalo galima susėsti virtualiai – kai daugiau nieko kito nelieka.
● Galimybė įtraukti senjorus į nuotolinius renginius. Vienas socialinis darbuotojas, apsilankęs miestelio eglutės įžiebimo šventėje, gali transliuoti ją dešimtims vienišų senolių. Galima padėti jiems virtualiai apsilankyti savos bažnyčios advento mišiose. Galima sujungti senjorus pasiklausyti muzikos mokyklos mokinių atliekamų kalėdinių giesmių. Galima net pagiedoti kartu, kiekvienam prie savo ekrano.
● Galimybė įkelti į planšetinius kompiuterius įvairių renginių ir paskaitų. Socialiniai darbuotojai pažįsta savo globojamuosius, todėl gali parinkti jiems įdomių laidų, šventinių koncertų, prasmingų paskaitų, kurios padės praskaidrinti laiką ir kovoti su vienišumu.
● Galimybė nustatyti automatinius priminimus. Visiems bus ramiau, jei žinosime, kad senoliai laiku išgers vaistus ir padarys kitus dalykus, kuriuos dėl savo būklės gali pamiršti.
● Galimybė senoliams kartu su vaikaičiais virtualiai išvynioti kalėdines dovanas. Yra senolių, kurių artimieji gyvena toli ar yra net emigravę iš Lietuvos. Socialinių paslaugų teikėjų įrankis nuotoliniam bendravimui pasitarnaus ir šiuo atveju – darbuotojai gali prijungti ir šeimos narius. Taip vieniša teta Nijolė per Kalėdas galės pabūti su sūnėno Dariaus šeima Anglijoje. Maža to, jei teta Nijolė šiek tiek atsargiai žiūri į technologijas ir nelabai moka, kur čia ką spausti, jos sūnėnas Darius nuotoliniu būdu gali viską padaryti už ją jos planšetiniame kompiuteryje.
Buvimas kartu yra buvimas kartu, kad ir prie ekranų. Jie suteikia galimybę pažvelgti į akis, išklausyti bėdų ir džiaugsmų, kartu pasijuokti ir pasidalinti kalėdiniais prisiminimais.
